Technologijų ir interneto augimas pakeitė beveik visas gyvenimo sritis. Tačiau šalia daug gerų dalykų, kuriuos siūlo internetas ir apskritai technologijos, egzistuoja ir tamsioji pusė. Netikros asmenybės sukūrimas ar identiteto pasisavinimas, grasinimai ir žodinis smurtas, patyčios, šantažas, nelegalus intymių nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimas – tai tik dalis internetinio smurto arba smurto elektroninėje erdvėje pavyzdžių.

Ši smurto forma apibūdinama kaip elgesys internete ar pasitelkus technologijas, kuomet nusikalstamu ar nenusikalstamu būdu pažeidžiama asmens fizinė, psichologinė, seksualinė ar emocinė gerovė arba į ją pasikėsinama, o rizikos faktorius tai patirti – naudojimasis elektronine erdve.

Neretai toks smurtas yra realių, neinternetinių santykių tęsinys, o dėl šio gyvo ir internetinio bendravimo persipynimo yra sudėtinga apibendrinti ir įvertinti tikruosius nusikaltimų mastus. Reiškinys yra nuolat besiplečiantis, atsinaujinantis ir įgaunantis naujus veidus, ir tai galime pamatyti gausybėje naujų sąvokų: deepfake, astroturfing, cyber flashing, doxing, downblousing, swatting ir t.t. Deja, lietuvių kalba dauguma šių sąvokų atitikmenų neturi, o jei ir turi, neretai yra painiojamos ar ne visada turi aiškią asociaciją su tuo, kas ir apie ką tai yra.

2021 m. „Eurostat“ duomenimis 76-87 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų kasdien naudojasi internetu. 60-70 proc. naudojasi socialiniais tinklais. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, virtualioje erdvėje praleidžiama vis daugiau laiko. Dalis santykių yra užmezgama internete, dalis užmegztų gyvai anksčiau ar vėliau persikelia į virtualią erdvę.

Anglijos ir Velso statistikos duomenimis, beveik 9 iš 10 (89 proc.) 10-15 metų paauglių naudojasi internetu kiekvieną dieną. 1 iš 6 (17 proc.) per pastaruosius metus bendravo su nepažįstamais asmenimis. 1 iš 10 (11 proc.) 13-15 metų paauglių tvirtina, kad gavo seksualinio turinio žinučių, 1 iš 100 jas siuntė. Toks seksualinio turinio (žinučių, nuotraukų, vaizdo įrašų) siuntimas ir gavimas vadinamas sekstingu (angl. sexting). Jauni žmonės vis dažniau su savo partneriais(-ėmis) apsikeičia intymiomis nuotraukomis, tačiau sekstingas, peržengęs sutikimo ribas, virsta nusikaltimu elektroninėje erdvėje ir patenka į keršto pornografijos sąvoką.

Keršto pornografija – su sekstingu susijęs terminas (tiesioginis vertinys iš angl. k. revenge porn), apimantis sekstingą ir apskritai dalinimąsi privačiu ar seksualiniu turiniu virtualioje erdvėje be jame esančio asmens sutikimo. Šį terminą rekomenduojama keisti į labiau apibrėžimą atitinkantį non-consensual intimate image abuse, kurį yra itin sudėtinga teisingai ir taisyklingai išversti į lietuvių kalbą.

Kodėl? Nes būtent sutikimas, apie kurio gavimą išgirdusi dar visai neseniai buvo šokiruota Lietuvos visuomenė, yra šio termino centrinė ašis, kuri skiria savanorišką aktą nuo nusikaltimo. Į internetinę erdvę iškeliavusi vaizdo medžiaga kartais paskęsta ten amžiams, mat net ir ištrynus nuotraukas ar įrašus, jie jau gali būti nusiųsti į asmeninius įrenginius šimtus kartų.

Dalinimasis vaizdo medžiaga be sutikimo gali būti išprovokuotas įvairių priežasčių: pradedant nutraukiamais santykiais, baigiant internetinėmis patyčiomis. Ir net jeigu toks intymus turinys buvo siunčiamas savanoriškai ir su sutikimu, svarbu žinoti ir suprasti, kad sutikimas elektroninėje erdvėje savo esme nesiskiria nuo sutikimo, duoto gyvai. Jis skirtas konkrečiai situacijai, konkrečiam asmeniui ar adresatui ir negali būti išplečiamas iki subjektyvių ribų.

Kito asmens intymių vaizdų platinimas susijęs su noru sugėdyti, pažeminti, pakenkti ar įskaudinti. Tai yra nusikaltimas net ir tada, kai auka apie tai nieko nežino. Visų vaizduose esančių asmenų sutikimas yra esminis dalykas, norint dalintis turiniu. Dėl visuomenėje vyraujančio aukas kaltinančio požiūrio į seksualinius nusikaltimus jaunimas, vaikai ir suaugusieji, nukentėję nuo tokio smurto elektroninėje erdvėje, neretai jaučia gėdą ir nežino, ką toliau daryti, tad lieka be itin svarbios pagalbos.

Sunku ginčytis su faktu, kad technologijų augimas stipriai prisidėjo prie geresnio ir kokybiškesnio rytojaus. Dar prieš 20-30 metų buvusi fikcija, galimybė rasti įvairiausios informacijos per neįtikėtinai trumpą laiką, bendrauti nuotoliniu būdu ir matyti kitą asmenį šiandien yra tapusi neatsiejama kasdienybės dalimi.

Tačiau technologijom įsitvirtinus ir tapus prieinamoms, prieinamesnis tapo ir smurtas elektroninėje erdvėje, kur anonimiškumą vis dar nesunku išlaikyti. Netgi tais atvejais, kuomet nusikaltimą įvykdo partneris ar buvęs partneris, nėra paprasta įrodyti nusikaltimą. O ir jį įrodžius, ne visada galima ištaisyti pasekmes.

Nors norint sumažinti nuo internetinių nusikaltimų augantį nukentėjusiųjų skaičių reikėjo apie tai pradėti kalbėti dar vakar, Lietuvoje dar vis mažai su tuo susijusio veiksmo: mažai informacijos, programų, diskusijų tarp įstatymų leidėjų. Tikiuosi, kad, nors ir pavėluotai, mes imsime apie tai rašyti, skaityti ir daugiau žinoti.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusies vaikams, smurto liudytojams ir jų šeimų nariams. centras@missing.lt, +370 670 52725; nemokama linija 8 800 26161; informacija apie seksualinį smurtą elektroninėje erdvėje info@ribologija.lt.

 

Projektas “#Dare2care: nesmurtinių santykių tarp merginų ir vaikinų ugdymas: finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.