Teigiama, kad kalbėti apie lytiškumą, apie intymius santykius reikia (kada?)… kai vaikas yra pasiruošęs. Nors vienintelis nepasiruošęs asmuo dažniausiai yra tas, kuris atidėlioja šią temą. Laukiama, kol jaunuolis/ė ims klausinėti, o tada bus atsakoma ir paaiškinama. Tačiau nuvertiname faktą, kad iki tol tylėjus, jaunas žmogus išmoko, jog šeimoje apie tai nekalbama, tad ir klausti nederėtų. O natūraliai kylantis smalsumas nuveda prie draugų/ių, giminaičių, pažįstamų, interneto.

Sakoma, kad internete yra 420 milijonų pornografinio turinio puslapių. Pabandykite sustoti akimirką ir vizualizuoti šį skaičių.
25 proc. „Google“ paieškos sistemos sudaro užklausos, susijusios su pornografiniu turiniu.

2022 metų tyrimo duomenimis, vaikai ir paaugliai labiausiai domisi pornografiniu turiniu, kuriame vaizuojami lytiniai santykiai su paaugliais, su daugiau nei dviem žmonėmis ir seksualiniu turiniu, kuriame vaizduojama jėga bei dominavimas. Kebliau darosi sužinojus, kad susipažįstama su šiuo turiniu vidutiniškai 13 metų, o pirmieji susidūrimai vyksta būnant 8-erių ar net jaunesnio amžiaus. Tad drąsiai galima teigti, kad pornografija tampa įvadu į porų santykius ir į seksą, iš kurio mokomasi kaip, kas, su kuo.
Kaip manote, kokius atsakymus apie seksualumą, santykius, asmenines ribas vaikai ras internete?

Nors nė kiek neabejoju pornografinio turinio įvairove, atsikartojanti tendencija – sutikimo nebuvimas. Normalizavus prievartą santykiuose, jauniems žmonėms atrodo, kad jie/jos turi teisę gauti tai, ko nori, kitu atveju turi teisę atvirai piktintis: „Kodėl tu negali to padaryti? “, „Porne mačiau daro, tai kodėl tu ne?“. Taip ir toliau gilinant lyčių stereotipus, kur moteris tampa objektu, įrankiu pasitenkinti.

Pornografija yra stimuliuojantis turinys, kuriam, atvirkščiai nei realiame gyvenime, nereikia įdėti daug pastangų: kurti santykius, laviruoti konfliktuose, prisitaikyti, gerbti. Daug paprasčiau yra įsijungti, stebėti ir jausti malonumą. Todėl šis turinys kelia priklausomybę, o pamokos apie santykius – švelniai tariant, abejotinos.

2022 metais JK vykdytas tyrimas su paaugliais/ėm ir jaunuoliais/ėm atskleidžia, kad 79 proc. žiūrėjusiųjų pornografiją nežino, ar galėtų atpažinti malonumą nuo smurto. Pastarasis jiems tampa neatsiejama santykių dalimi.

Ir kol suaugusiems dažnai nesmagu kalbėti apie savo kūną, ypač apie intymias kūno vietas, o nuo gėdos ištarti lytinių organų pavadinimus, gelbėjasi sukuriant kitą žodį, neva neutralesnį, labiau padorų, jaunuoliai/ės stebint atviras nuogybes užsikamšo savo skylėtas žinais ir bando atsakyti sau į klausimą „ar normalu, kad…?“. Tačiau pornografijoje matomi kūnai neatskleidžia visos įvairovės, juose vaizduojami žmonės yra po įvairiausių operacijų, balinimų, nupjovimų ar pripūtimų. Tad kartais tai gali kelti dar daugiau klausimų nei atsakymų…

Nenoriu gąsdinti. Noriu atkreipti dėmesį ir paaiškinti, kad nekalbėjimas lytiškumo temomis ne tik moko nekalbėti apie vieną iš svarbių gyvenimo sričių, bet ir generuoja jaunų žmonių bei vaikų pažeidžiamumą. O pačios temos aktualumas nuo to nesumažėja.

Jei manote, kad draudimas naudotis informacinėmis technologijomis yra išeitis, tai dar sykį klystate. Nes draudimas, kaip ir nekalbėjimas, tai dar viena neveiksminga strategija norint apsaugoti. Verčiau išmokime save priimti su visomis kūno dalimis taip, kad nebijotume ištarti jų pavadinimų, išmokime laisvai ir natūraliai kalbėti ir atsakyti į vaikams kylančius klausimus apie lytiškumą, apie tarpasmeninius santykius. Informaciją šiomis temomis turi inicijuoti suaugę žmonės, o atsakymus į klausimus geriau pateikime mes, nei jie bus randami kažkur xxx puslapyje.

 

Straipsnis parengtas pagal projektą “CONSENT: seksualinio smurto prevencija romantiniuose jaunimo santykiuose”, kuris finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.