Ankstyvas lytiškumo ugdymas labai svarbus aspektas siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje bei moterų diskriminacijai. Jis turėtų prasidėti nuo pat ankstyviausių ugdymo etapų ir perduoti aiškią informaciją apie moterų bei vyrų lygybę, skatinti nestereotipinius lyčių vaidmenis bei ugdyti abipusę pagarbą. Siekiant Lietuvoje skatinti lytiškumo ugdymą, ilgametę patirtį turintis Šiaurės Amerikos „MenEngage“ tinklo valdybos narys dr. Stevenas Botikinas vedė nuotolinius seminarus „Lyčių lygybės praktika berniukams ir vyrams“ su jaunimu Lietuvoje dirbantiems specialistams.

 

Lyčių lygybės praktika

 

Dr. Stevenas Botkinas remdamasis Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu pastebi, jog lyčių socializacija prasideda nuo vaikystės, todėl ankstyvame vaikų ugdyme lemiamą įtaką turi ne tik šeima, bet ir ankstyvojo ugdymo pedagogai bei auklėtojai, darantys įtaką ankstyvajai socializacijai. Todėl labai svarbu specialistams suteikti reikiamas žinias lyčių lygybės temomis, reikalingas sėkmingam vaikų ugdymui.

 

„Lyčių lygybės praktika berniukams ir vyrams“ „MenEngage“ projektą finansuoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras. Nuotolinių seminarų metu dėmesys kreipiamas į su jaunimu dirbančius specialistus iš visos Lietuvos. Į šį projektą ketinama įtraukti ne mažiau kaip 100 žmonių, o eksperto parengta metodinė medžiaga – puiki priemonė lyčių stereotipams mažinti bei moterų įgalinimui didinti, sutelkiant dėmesį į berniukus ir jaunuolius. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar labai paplitusi visuomenės sveikatos problema, kuri paveikia kas penktą namų ūkį Lietuvoje.

 

Socialiniai stereotipai

 

Širvintų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Gintarė Lipskė pastebi, jog net ir XXI amžiuje visuomenėje vyrauja ryškūs stereotipai. „Pati rinka užpildoma knygomis, herojais, filmais, madomis. Tai formuoja mūsų pasirinkimus, kuria standartus. Jau darželiuose vaikai skirstomi į lytis, taikomi vaidmenų žaidimai, atitinkamai skirstomos spalvos, žaislai. Jauni vaikinai labai lygiuojasi į savo tėčius, iš jų girdi, kad vyras turi būtinai būti stiprus ir atsakingas, neverkti.“

 

Būtent dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų vyrams gėda prisipažinti apie patirtą smurtą, jų patiriamos problemos, vyriškumas – lieka visuomenės dėmesio užribyje. „Lyčių stereotipai formuojami nuo vaikystės, nors vaiko lytį nulemia gamta, supratimą, ką reiškia būti vyru ar moterimi formuoja mūsų kultūra, išankstinės nuostatos, kuriomis remiantis moterims ir vyrams pasirinktinai priskiriami vaidmenys ir savybės, kurias sąlygoja ir apriboja jų lytis“, – pastebi G. Lipskė.

 

„Iš daktaro Steveno Botkino „Lyčių lygybės praktika berniukams ir vyrams“ nuotolinių seminarų sužinojau, kad visi nori saugumo ir švelnumo. Berniukai ir vyrai taip pat nori dėmesio, apkabinimų, paguodos. Ašaros nėra silpnumo požymis, o parodo, kad žmogus turi sielą. Verkti yra normalu tiek berniukams, tiek vyrams“, – sako su jaunimu dirbanti specialistė.

 

Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė teigia anksčiau niekada nesusimąsčiusi apie smurto ir vyriškumo strereotipinio auklėjimo sąsajas bei pasekmes. „Seminarų metu labai sklandžiai susidėliojo ryšys tarp anksčiau įvardintų sričių ir galimybė tai keisti. Gautas žinias jau taikau praktikoje dirbdama su jaunuoliais. Dažnai dėkoju už jų išsakytas mintis. Labai džiaugiuosi, kad į užsiėmimus atėjusių jaunuolių nuomone vyras, vis tiek yra vyras, net jei jis švelnus, jautrus, mielas. Taip pat ir moteris. Nereikia mėginti savęs įsprausti į stereotipinius rėmus.“

 

Ankstyvoji smurto dėl lyties prevencija

 

Pasak G. Lipskės, ankstyvoji smurto dėl lyties prevencija yra aktuali tema. „Nuo mažens berniukams formuojama nuostata, jog skųstis ar skųsti negražu, o tai skatina paauglius tylėti. Vaikinų nuomone, apie smurtą nepranešama iš gėdos – jei nesugebi apsiginti, esi silpnas ir menkavertis.“

 

Specialistė pastebi, jog dažniau pagalbos ieškoma dėl patiriamo fizinio nei dėl emocinio smurto, o mokykloje saugesni už mergaites jaučiasi berniukai. Labiau nesaugūs jaučiasi kaimo vietovėse gyvenantys vaikai, o smurto pagrindo pirmiausiai reikėtų ieškoti šeimose.

 

„Tyčiojamasi dėl visko: mokymosi rezultatų, aprangos, gyvenamosios vietos, netvarkingumo. Mokyklose smurtauja vaikai prieš vaikus, seneliai nukenčia nuo vaikaičių, sūnūs muša motiną. Sunku suvokti iš kur tiek žiaurumo, bet visada reikia atsisukti į šeimą. Ir tada pasirodo, kad smurtautojai užaugo tose šeimose, kur buvo mušami jie patys ar matė kaip tėvas smurtauja prieš mamą. Smurtas vyksta ir už artimos aplinkos ribų: mokykloje, gatvėje, internete“, – sako jaunimo reikalų koordinatorė Švenčionių rajone ir skatina nuo mažens vaikus įtraukti į aktyvų laisvalaikio užimtumą, skatinant jų dėmesį ir energiją nukreipti į teigiamus poreikius atitinkančią veiklą.

 

„Efektyviausia priemonė, siekiant jaunimą nukreipti teisingu keliu, yra ne teisinės atsakomybės normų taikymas, o prevencinės priemonės, kurių dėka ne tik būtų mažinami galimi vaikų nusižengimai, bet ir sudaromos sąlygos vaikams augti ir tinkamai formuotis jų asmenybei. Kokį vaidmenį patyčių situacijoje vaikas užimtų: skriaudėjo, aukos ar stebėtojo – tėvai gali prisidėti prie patyčių prevencijos. Būtent nuo tėvų priklauso vaikų elgesys, vertybės, turimi bendravimo įgūdžiai, sveiki santykiai, pagarbos sau ir kitam ugdymas. Paprasta taisyklė: tai, ką renkiesi, rodo koks žmogus esi“, – sako G. Lipskė.

 

Svarbus socialinis užimtumas

 

Pasak G. Lipskės, jaunimas yra labiausiai pažeidžiama socialinė grupė, turinti specifinių problemų ratą ir savo ambicijomis išsiskirianti nuo suaugusiųjų. „Jaunimas, gyvenantis tam tikroje socialinėje terpėje, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, patiria socialinę atskirtį. Pastebima, jog veiklos neturintys jauni vaikinai lengviau linkę pasiduoti neigiamoms socialinėms veikloms, užsiimti nelegalia veikla ar turėti žalingų įpročių.“

 

Specialistė pažymi, jog daugelis vaikų ir jaunimo, ypač iš sunkiai materialiai besiverčiančių šeimų, turi menkas galimybes saviraiškai, kuri sudarytų sąlygas jaunam žmogui pažinti save, įgyti pasitikėjimo bei įprasminti savo buvimą visuomenėje. Anot G. Lipskės, vaikinai ypač nenoriai dalyvauja įvairiose veiklose, dažnai neturi savo nuomonės bei atsakomybės jausmo įgyvendinti tai, kas buvo susitarta.

 

Jai antrina ir I. Varnienė, pastebinti, jog mažėja jaunuolių aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje bei jaunimo organizacijose, dažnai susiduriama ir su naujų lyderių bei jaunų žmonių atsakomybės stoka.

 

„Todėl labai džiugina jaunimo noras dalyvauti tarptautiniuose projektuose bei išmaniųjų technologijų valdymas.Vadovaujantis jaunimo problematikos Švenčionių rajono savivaldybėje tyrimo duomenimis, dauguma jaunų žmonių yra patenkinti savo laisvalaikiu. Pozityviausiai savo laisvalaikio praleidimą vertina jauniausios amžiaus grupės (14-18 m.) atstovai, tuo tarpu vyresni dažniau nurodo turintys nepakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio leidimo formą“, – sako Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė.

 

Stevenas Botkinas 1982 m. Jungtinėse Valstijose įkūrė Vyrų išteklių centrą, o 2004 m. – „Men’s Resources International”. Masačusetso universitete jis įgijo socialinio teisingumo ugdymo daktaro laipsnį, savo darbu siekia padėti suprasti vyriškumą ir įtraukti vyrus kaip moterų sąjungininkus ir partnerius. Dr. Stevenas Botkinas prisidėjo prie daugelio vietinių, nacionalinių ir pasaulinių vyrų grupių, organizacijų ir tinklų kūrimo. Šiuo metu Stevenas yra Šiaurės Amerikos „MenEngage” tinklo valdybos narys.