Vaikų dingimas – ypatingai skaudi problema. 2005 m. Lietuvoje oficialiais duomenimis buvo ieškoma virš 200 vaikų; nemažai vaikų dingsta, pabėgę iš namų. Tuo tarpu, bėgimo iš namų pasekmės yra labai skausmingos: atsidūrę gatvėje vaikai tampa itin pažeidžiami, būna įtraukiami į nusikalstamą veiką, prostituciją, pedofiliją ir/ar pripratinami prie narkotikų, alkoholio, dingsta be žinios, tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Siekdami, kad bėgančių iš namų vaikų būtų kuo mažiau, o pabėgę vaikai nebijotų sugrįžti, 2006 m. pradėjome vykdyti projektą “Nebėk iš namų”. Projekto metu atliktas tyrimas parodė, kad iš 1000-čio apklaustų vaikų nuo 7 iki 18 metų amžiaus:

• Beveik kas penktas vaikas yra bent kartą pagalvojęs pabėgti iš namų;
• Beveik kas dešimtas vaikas yra bent kartą pabėgęs iš namų ar ilgesnį laiką negrįžęs namo;
• Dažniausiai iš namų bėga vyresnio nei 14 m. amžiaus vaikai;
• Pagrindinė bėgimo iš namų priežastis - nesusitarimai su tėvais/kitais šeimos nariais;
• Dažniausiai vaikai bėga iš namų, norėdami atkreipti dėmesį į save ir savo problemas;
• Dauguma iš namų pabėgusių vaikų nori sugrįžti, bet kas trečias - bijo tai padaryti.
  Daugiau informacijos apie tyrimo išvadas rasite čia.

Nors bėgimo iš namų problema labai skaudi, apie tai yra mažai kalbama. Mūsų puslapyje rasite neišgalvotą Agnės blog`ą (elektroninį dienoraštį). Paauglė atvirai pasakoja, apie tai, kas ją pastūmėjo pabėgti iš namų, apie savo santykius su tėvais. Tai puiki galimybė įsiklausyti į paaugliui kylančias mintis, kurios dažnai taip ir lieka neišsakytos.