KAI ARTIMASIS DINGSTA

Oficialiais duomenimis Lietuvoje kiekvienais metais yra ieškoma virš tūkstančio žmonių. Bet kiekvienas dingęs žmogus jo artimiesiems yra vienintelis, unikalus ir nepakartojamas. Už kiekvieno dingusio – artimųjų ašaros, pastovus nerimas, įtampa ir baimė. Psichologai teigia, kad emocijos, kurios yra išgyvenamos dingus artimajam yra labai artimos sielvartui, kuris užvaldo po žmogaus netekties.

Pirmiausia ateina nerealumo jausmas, sunku patikėti tuo, kas įvyko: žmogus negalėjo šiaip dingti. Nepalieka viltis, kad įvyko klaida, sugedo telefonas ar užlaikė draugai. Kai pasidaro akivaizdu, kad kažkas atsitiko – kyla natūralus apsauginis šokas.

Po pirmojo šoko atgyja ir kiti jausmai, dažnai labai stiprūs ir sekinantys. Kyla beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmai dėl mylimo žmogaus dingimo, dėl policijos ir visų aplinkinių neveiksnumo. Šie jausmai dažnai išreiškiami skaudžiais kaltinamais kitiems ir priekaištais sau. Kartais emocijos būna tokios stiprios, kad tampa sunku jas kontroliuoti ir valdyti. Tai ypač skausminga, tačiau normali ir būtina sielvarto dalis.

Labai svarbus sielvarto įveikimo etapas yra susitaikymas. Dauguma žmonių atsigauna net po artimojo mirties, tuo tarpu žmogui dingus be žinios susitaikymas vis neateina. Daugelis artimųjų net po ilgų laukimo metų išlaiko viltį, kad dingęs žmogus atsiras ar sugrįš. Nežinomybė trukdo atsisveikinti su brangiu ir mylimu žmogumi bei susigrąžinti prarastą ramybę.

Pagalba kitam:

Psichologinė pagalba ir palaikymas žmogui, kurio šeimos narys ar artimasis dingo be žinios, yra labai svarbūs. Apie kylančius jausmus būtina kalbėtis ir dalintis skausmu. Jei pažįstate žmogų, kurio artimasis dingo be žinios, pabūkite jam atrama, supratingu kantriu klausytoju ir tiesiog draugu. Jei dingusio žmogaus artimųjų reakcija yra labai skausminga, paskatinkite juos ieškoti profesionalios psichologo pagalbos bei padėkite žengti šį žingsnį.

Pagalba sau:

• Būkite su jumis besirūpinančiais žmonėmis: šeima, draugais;
• Išliekite savo jausmus, nelaikykite jų savyje: verkite, jei to norisi, kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės; jei negalite nei kalbėtis, nei verkti, išliekite jausmus per veiklą (pieškite, sportuokite, siūkite ir pan.) 
• Ieškokite pagalbos: pasakykite artimiesiems, kad jums reikalinga jų draugija ir parama;
• Pasirūpinkite savo fizine savijauta: jei jus užvaldantys jausmai tampa nepakeliami: trukdo miegoti, valgyti, užsiimti būtinais reikalais -  ieškokite profesionalaus psichologo pagalbos; jei jaučiate, kad sveikata blogėja, pasitarkite su jūsų gydytoju;
• Padėkite kitiems liūdintiems: kitiems šeimos nariams ir tiems kurių artimieji taip pat dingo.